EN / LT                                                                         T E A C H E R    E D U C A T I O N

TARPTAUTINIS PERIODINIS MOKSLO LEIDINYS / INTERNATIONAL SCIENTIFIC PERIODICALS

ISSN 1882-119X

Pradžia Redakcinė kolegija Autoriams Archyvas

     
 

2006, Nr. 7(2)

TURINYS
     
   

Redaktoriaus žodis [Anotacija]

Gediminas Merkys [Anotacija]
XXI a. IŠŠŪKIAI LIETUVOS MOKYTOJUI. ESĖ

Regina Kontautienė, Julija Melnikova [Anotacija]
MOKYTOJŲ PROFESINĖS ADAPTACIJOS IR KARJEROS SĄLYGOS BEI GALIMYBĖS MOKYKLOSE

Ona Tijūnėlienė [Anotacija]
MOKYTOJO AUTORITETO KAIP POZITYVAUS UGDOMOJO VEIKSNIO PROBLEMA: TEORIJA IR EMPIRIKA

Živilė Jonynienė, Audronė Juodaitytė [Anotacija]
VAIKO TEISIŲ REIKŠMINGUMAS IR ĮGYVENDINIMAS UGDYMO ĮSTAIGOSE (LYGINAMASIS TYRIMAS)

Gintautas Mažeikis [Anotacija]
SOCIALIZACIJOS VAIDMENYS IR INDIVIDUACIJOS MODELIAI

Rasa Pocevičienė, Jonas Ruškus [Anotacija]
UGDYMO TURINIO, KAIP SOCIALINĖS KULTŪRINĖS REPRODUKCIJOS PRIEMONĖS, ANALIZĖ NEGALĖS INTERPRETACIJŲ ASPEKTU

Juozas Petruševičius, Regina Jocaitė [Anotacija]
SPECIALYBĖS (DALYKO) ANGLŲ KALBOS PROGRAMOS RENGIMO GAIRĖS UNIVERSITETE

Ona Jacikevičienė, Liudmila Rupšienė, Genė Liseckienė [Anotacija]
PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJO PAGALBA, SPRENDŽIANT GLOBOS NAMŲ AUKLĖTINIŲ IR JŲ BENDRAKLASIŲ KONFLIKTUS

Aušra Kazlauskienė [Anotacija]
INFORMACIJOS VALDYMAS UGDANT MOKSLEIVIŲ STATISTINIUS GEBĖJIMUS KAIP SOCIALINIUS: TIKSLAI IR FUNKCIJOS

Vadim Yakoniuk [Anotacija]
ŠIUOLAIKINIO MUZIKINIO UGDYMO PARADIGMOS: TRADICIJOS IR NOVATORIŠKUMAS

Ramutė Gaučaitė, Jonas Kievišas [Anotacija]
VAIKŲ UGDYMO CHOREOGRAFIJOS MENU SITUACIJA LIETUVOS ŠVIETIMO REFORMOS KONTEKSTE

AKTUALIJOS

     
     
     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Redaktorės žodis

Žurnalo ,,Mokytojų ugdymas“ misija – mokytojų naujojo mąstymo ugdymas, kurio esmė – lankstus požiūris į žmogaus mokymosi per gyvenimą problemas bei švietimą kaip multikultūrinį reiškinį. Todėl siekiame skaitytojui pateikti tiek naujas teorines koncepcijas, tiek ir empirinių švietimo problemų diskursą, kuris yra konkretinamas tyrimų rezultatais.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Gediminas Merkys
XXI a. IŠŠŪKIAI LIETUVOS MOKYTOJUI. ESĖ

Straipsnyje bandoma apibūdinti pagrindines problemas, su kuriomis jau tenka (ir ateityje, tikėtina, dar aštriau teks) susidurti Lietuvos mokytojui. Sąmoningai yra išryškinami ne šalies švietimo pasiekimai, kurių tikrai yra, bet iššūkiai, problemos, rizikos. Esė žanras pasirinktas todėl, kad jis įgalina atitinkamas idėjas pateikti skaitytojui koncentruotai ir vaizdingai. Dėstomos idėjos – apibendrinta refleksija kiekybinių ir kokybinių švietimo tyrimų, kuriuos autorius ir jo mokslinė komanda (žr. literatūros išnašas tekste), atliko šalyje per pastaruosius 10 metų. Esė žanras įgalino drąsiau akcentuoti vertybines ir pilietines pozicijas, kai tuo tarpu tipiniame moksliniame pranešime reikėtų griežčiau laikytis vertybinio neutralumo. Straipsnyje išplėtotos kelios pagrindinės siužetinės linijos apie jaunimo socializaciją ir aplinkybes, kuriose šiandien tenka veikti mokytojui.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Regina Kontautienė, Julija Melnikova
MOKYTOJŲ PROFESINĖS ADAPTACIJOS IR KARJEROS SĄLYGOS BEI GALIMYBĖS MOKYKLOSE

Straipsnyje atskleidžiama šiuolaikinės karjeros samprata, išryškinami mokytojo profesinės karjeros ypatumai. Pateikiami bendrojo lavinimo mokyklose atlikto empirinio tyrimo duomenys apie mokytojų, jaunų specialistų, profesinės adaptacijos ypatybes ir jos raidą sąlygojančius veiksnius. Aptartos per tyrimą išryškėjusios gana prieštaringos mokyklų vadovų ir pačių mokytojų, jaunų specialistų, pozicijos į adaptacijos proceso sąlygotus sunkumus. Taip pat straipsnyje analizuojamos skirtingą pedagoginio darbo patirtį ir profesinę kategoriją turinčių mokytojų ir vadovų nuomonės apie tai, kas sąlygoja mokytojų, jaunų specialistų profesinės karjeros raidą ir kokios mokytojų karjeros galimybės mokykloje. Išsamiai aptartas mokyklų vadovų vaidmuo ir jų veiklos optimizavimas mokytojų, jaunų specialistų, profesinės karjeros raidoje. Taip pat pateiktos rekomendacijos pedagogus rengiančioms aukštosioms mokykloms dėl studijų optimizavimo siekiant sėkmingesnės mokytojų pedagoginės veiklos pradžios.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Ona Tijūnėlienė
MOKYTOJO AUTORITETO KAIP POZITYVAUS UGDOMOJO VEIKSNIO PROBLEMA: TEORIJA IR EMPIRIKA

Straipsnyje pateikiama autoriteto samprata nurodoma remiantis reliacionizmu, jog autoritetas visada yra santykis kieno nors požiūriu. Apibrėžiama profesijos (mokytojo) autoriteto struktūra, funkcijos, savybės, aptariamas filosofi nis ir psichologinis jo funkcionavimo ir poveikio individams pamatas. Pagrindžiamas mokytojo autoritetas kaip reikšmingasir pozityvus ugdomasis veiksnys vaiko, jauno žmogaus, gyvenime. Išryškinama, jog tam tikrose visuomenės formacijose funkcionuoja mokytojų autoritetui reikalavimus keliantys veiksniai (ideologiniai, politiniai ir kt.). Tačiau mokytojo autoriteto visavertiškumo ypač moralinio komponento, kriterijus yra vaiko, kaip žmogaus, prigimties poreikiai.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Živilė Jonynienė, Audronė Juodaitytė
VAIKO TEISIŲ REIKŠMINGUMAS IR ĮGYVENDINIMAS UGDYMO ĮSTAIGOSE (LYGINAMASIS TYRIMAS)

Straipsnyje analizuojamos vaikų reprezentacijos vaiko teisėms, teisių reikšmingumui ir įgy vendinimui. Nagrinėjami tarpkultūrinio tyrimo, atlikto 1994–2004 m., rezultatai. Tyrime dalyvavo trijų amžiaus grupių (7–9, 12–14 ir 16–18 m.) vaikai (berniukai ir mergaitės), besimokantys miesto ir kaimo mokyklose, bei dvi socialinės atskirties grupės: Lietuvos globos namų auklėtiniai ir pataisos įstaigoje esantys nepilnamečiai vaikinai. Ištirtos dvejopo pobūdžio vaikų reprezentacijos: vaikų teisių reikšmingumui ir vaikų teisių įgyvendinimui. Tyrimas atliktas keliais etapais: pirmame etape analizuojamos Lietuvos ir 20 pasaulio šalių 12– 14 m. vaikų reprezentacijos vaikų teisių reikšmingumui ir jų įgyvendinimui. Antrame etape pristatomi tyrimo Lietuvoje ir Švedijoje rezultatai. Nagrinėjama moksleivių reprezentacijų vaiko teisių reikšmingumui ir įgyvendinimui raiška. Trečiame etape analizuojamos Lietuvos pataisos namų bei vaikų globos namų auklėtinių reprezentacijos vaiko teisių reikšmingumui ir įgyvendinimui.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Gintautas Mažeikis
SOCIALIZACIJOS VAIDMENYS IR INDIVIDUACIJOS MODELIAI

Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kaip galima socialinė individuacija, kuo ji skiriasi nuo psichologinių individuacijos teorijų. Taip pat norima parodyti socialinės individuacijos santykį su psichoanalaizės, geštalt teorijos bei fi losofi nės antropologijos paradigmomis, su šiuolaikine būties filosofi ja. Tam tikslui yra aptariami individuacijos teorijų santykis su socializacija, socialiniu konstruktyvizmu ir manipuliacija, savęs aktualizacija, intrapasaulietinėmis ir ekstrapasaulietinėmis nuostatomis, transgresyvaus subjekto ir šiuolaikinės ekonomikos bei multikultūrinio pasaulio poreikiais, būties kituose ir būties su kitais problematika.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Rasa Pocevičienė, Jonas Ruškus
UGDYMO TURINIO, KAIP SOCIALINĖS KULTŪRINĖS REPRODUKCIJOS PRIEMONĖS, ANALIZĖ NEGALĖS INTERPRETACIJŲ ASPEKTU

Šiame straipsnyje analizuojama, koks negalės diskursas pateikiamas formaliojo ugdymo turinyje ir kokioms vertybinėms nuostatoms ugdyti juo sukuriamos palankios sąlygos. Ugdymo turinį suprantant kaip socialinės kultūrinės reprodukcijos priemonę, kaip kultūrinių vertybių ir visuomenės santykių perteikimo ir įsisavinimo priemonę, ypač išryškinamas šiandieniniame ugdymo procese labai svarbus mokytojo kaip edukacinio tarpininko tarp semantikos (reikšmės) ir mokinio (reikšmių gavėjo) vaidmuo. Taip pat siekiama pagrįsti pedagoginės mokymo turinio analizės kompetencijos svarbą šiuolaikiniam mokytojui.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Juozas Petruševičius, Regina Jocaitė
SPECIALYBĖS (DALYKO) ANGLŲ KALBOS PROGRAMOS RENGIMO GAIRĖS UNIVERSITETE

Straipsnyje aptariami įvairūs specialybės anglų kalbos programos bruožai, programų tipai ir šiuolaikinės specialybės anglų kalbos programų rengimo tendencijos. Autoriai, remdamiesi literatūros apžvalga ir savo ilgamete darbo patirtimi, pateikia atnaujintos specialybės anglų kalbos programos, skirtos Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos ir Socialinių mokslų fakultetų studentams, rengimo gaires, kurias sudaro šeši etapai. Siekdami geriau tenkinti studentų poreikius ir dabarties reikalavimus, autoriai ieško specialybės anglų kalbos programos tobulinimo būdų.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Ona Jacikevičienė, Liudmila Rupšienė, Genė Liseckienė
PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJO PAGALBA, SPRENDŽIANT GLOBOS NAMŲ AUKLĖTINIŲ IR JŲ BENDRAKLASIŲ KONFLIKTUS

Mokslinės literatūros apžvalga padėjo konstatuoti, jog vaikų iš globos namų ir jų bendraklasių konfliktai – nauja ir iki šiol Lietuvoje netyrinėta sritis, o mokytojų socialinė pedagoginė pagalba vaikams tokių konfliktų metu – reikšminga ir vaikų pozityvią socializaciją skatinanti veikla. Todėl moksliniam tyrimui pasirinkta problema suformuluota klausimu: „Kokią pagalbą suteikia pradinių klasių mokytojai, sprendžiant jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų iš globos namų socialinius konfliktus su bendraklasiais?“ Tyrimu buvo siekiama atskleisti tokios pagalbos ypatumus.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Aušra Kazlauskienė
INFORMACIJOS VALDYMAS UGDANT MOKSLEIVIŲ STATISTINIUS GEBĖJIMUS KAIP SOCIALINIUS: TIKSLAI IR FUNKCIJOS

Pastaraisiais dešimtmečiais, sparčiai didėjant naujos informacijos srautui, atsirandant ją interpretuojančioms mokslinėms teorijoms, pateikiami pažinimo kriterijai. Kintant informacijos edukaciniams prioritetams, akivaizdu, kad svarbiausia yra ne žinių kaupimas, bet mokėjimas racionaliai, savarankiškai, pagrįstai mąstyti,  naudotis informacija (ją skaityti, vaizduoti), mokėti ją pasirinkti. Pramonininkų apskritojo stalo (European Round Table of Industrialists – ERTI) diskusijoje, kurioje buvo aptariama Europos švietimo padėtis, pabrėžtas socialinis mokomųjų dalykų vaidmuo. Ypač akcentuoti statistiniai gebėjimai, kurie leidžia sėkmingai analizuoti ir vertinti informaciją, t. y. ją valdyti. Straipsnyje apibūdinami statistinių gebėjimų tikslai ir funkcijos, kurie susiję su informacijos valdymu, jų pagrindu plėtojamas socialiai visavertis asmenybės ugdymas. Nurodomos tokios ugdymo funkcijos: informacinė, pažintinė, lavinamoji, tiriamoji, pragmatinė ir socializacijos.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Vadim Yakoniuk
ŠIUOLAIKINIO MUZIKINIO UGDYMO PARADIGMOS: TRADICIJOS IR NOVATORIŠKUMAS

Muzikinio ugdymo genezę lemia dvi tendencijos: stabilumas (nekintamumas) ir reformavimas. Muzikos sferoje nuolat tobulinami trys ugdymo modeliai: muzikinis utilitarizmas, muzikinis didaktizmas, muzikinis estetizmas. Naujos ugdymo paradigmos pagrindinis (centrinis) klausimas yra meninė sąmonė ir jos atributai: išgyvenimas – pažinimas – santykiai.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2006, Nr. 7(2)

Ramutė Gaučaitė, Jonas Kievišas
VAIKŲ UGDYMO CHOREOGRAFIJOS MENU SITUACIJA LIETUVOS ŠVIETIMO REFORMOS KONTEKSTE

Straipsnyje nagrinėjama ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo situacija Lietuvoje. Nušviečiamos galimybės skatinti vaikų raišką judesiu per jiems būdingą veiklą bei ugdyti juos choreografijos menu. Atlikus tyrimą gauti švietimo pertvarkos rezultatai ir nurodyta būtinybė koreguoti pedagogų universitetinio rengimo praktiką kaip prielaidą vaikų ugdymo modernizavimui remiantis choreografijos menu ir moderniąja pedocentrine paradigma.