EN / LT                                                                         T E A C H E R    E D U C A T I O N

TARPTAUTINIS PERIODINIS MOKSLO LEIDINYS / INTERNATIONAL SCIENTIFIC PERIODICALS

ISSN 1882-119X

Pradžia Redakcinė kolegija Autoriams Archyvas

     
 

2008, Nr. 10(1)

TURINYS
     
   

Redaktorės žodis [Anotacija]

MOKYTOJŲ IR MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ RAIŠKA ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ UGDYMO(SI) KONTEKSTE

Nada Babić, Stanislava Irović [Anotacija]
KOMPETENCIJA, KOMPETENCIJOS IR MOKYTOJŲ UGDYMAS(IS)

Tatjana Bakanovienė [Anotacija]
MOKYTOJŲ, UGDANČIŲ MATEMATIKAI GABIUS MOKINIUS, PEDAGOGINIŲ KOMPETENCIJŲ POREIKIAI: EMPIRINIS TYRIMAS

MargaritaTeresevičienė, Monika Ivoškaitė [Anotacija]
MOKINIŲ KARJEROS KOMPETENCIJOS PLĖTOJIMAS PROFESINĖJE MOKYKLOJE VERTINANT MOKYMOSI PASIEKIMUS

Aušra Kazlauskienė [Anotacija]
PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ STATISTINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS(IS) INFORMACIJOS VALDYMO KONTEKSTE (PEDAGOGINIO EKSPERIMENTO SĄLYGOMIS)

UGDYMOSI PARADIGMŲ IR ŠVIETIMO SISTEMŲ VALDYMO KAITA LIETUVOS ŠVIETIMO REFORMOS PROCESUOSE

Ramutė Bruzgelevičienė [Anotacija]
UGDYMO PARADIGMŲ KAITOS PERMANENTIŠKUMO PROBLEMA: TEORIJA–PRAKTINĖ VEIKLA – MOKYTOJŲ RENGIMAS

Sergejus Neifachas [Anotacija]
PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO VALDYMO FUNKCIJŲ KONTEKSTUALIZAVIMASIS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO POLITIKOS STRATEGINĖSE KRYPTYSE

UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ TOBULINIMO PROBLEMOS MOKYMOSI PER GYVENIMĄ KONTEKSTE

Vaiva Zuzevičiūtė, Ilona Tandzegolskienė [Anotacija]
EUROPOS SĄJUNGOS KVALIFIKACIJŲ SĄRANGA: IŠŠŪKIAI ŠVIETIMO SISTEMAI (EDUKOLOGIJOS DOKTORANTŪROS STUDIJŲ TOBULINIMO ATVEJO ANALIZĖ)

Laima Sajienė [Anotacija]
MOKYMOSI PASIEKIMŲ APLANKAS (PORTFOLIO) UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE

Lota Bobrova [Anotacija]
PEDAGOGINIO PROFILIO KŪNO KULTŪROS SPECIALYBĖS STUDENTŲ GYVENIMO STILIAUS UGDYMAS(IS) UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE (POSTMODERNIOS VISUOMENĖS IŠŠŪKIŲ KONTEKSTE)

AKTUALIJOS

Audronė Juodaitytė [Anotacija]
EDUKOLOGIJOS DAKTARŲ MOKSLO DARBŲ APŽVALGA

Audronė Juodaitytė, Daiva Kalinauskienė [Anotacija]
APGINTOS EDUKOLOGIJOS DAKTARO DISERTACIJOS: MOKSLINĖS EMPIRINĖS IDĖJOS IR REIKŠMINGUMAS

Jonas Kievišas, Rimantė Kondratienė [Anotacija]
UGDYMO DVASINGUMO TRADICIJA: TEORIJA IR REALYBĖ

Julija Melnikova [Anotacija]
MOKSLINĖ STAŽUOTĖ JAPONIJOJE

Laimutė Bobrova [Anotacija]
NAUJOS KNYGOS MOKYTOJAMS

     
     
     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Redaktorės žodis

Turiu garbės pristatyti mokslo žurnalo „Mokytojų ugdymas“ 10-ąjį numerį. Šio žurnalo numeris žymi tarptautinės žurnalo redaktorių kolegijos, mokslo straipsnių rengėjų ir gausaus skaitytojų būrio sėkmingo bendradarbiavimo sukaktį. Redaktorių kolegijosvardu dėkoju visiems mokslininkams, rengusiems ir publikavusiems mokslo straipsnius jubiliejiniame žurnalo numeryje.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Nada Babić, Stanislava Irović
KOMPETENCIJA, KOMPETENCIJOS IR MOKYTOJŲ UGDYMAS(IS)

Straipsnyje nagrinėjamas kompetencija ir kompetencijomis grįstas mokytojų ugdymas(is). Dėmesys sutelkiamas į teorinėmis sistemomis grindžiamas kompetencijos ir kompetencijų sampratas. Analizuojami mokytojo rengimo modeliai, grindžiami radikalaus modernizmo ir absoliutaus pragmatizmo teorijų kritikomis. Pirmoje straipsnio dalyje svarstoma, kas yra kompetencija, antroje analizuojami apibrėžimų ir terminologijos dalykai, trečioje apibūdinamos pagrindinės kompetencijos. Ketvirtoje straipsnio dalyje pateikiami naujais teoriniais požiūriais grįsti mokytojų ugdymosi modeliai, gretinami įvairūs moksliniai požiūriai ir Europos švietimo politikos modeliai („gerojo“ ir „europietiškojo“ mokytojo sampratos). Įvairūs požiūriai ir nuostatos dėl mokytojų rengimo analizuojami mokytojo profesinio identiteto požiūriu. Autorės interpretuoja kompetenciją „žmogiškųjų išteklių“ ugdymosi požiūriu ir atsižvelgdamos į šiuolaikinius reikalavimus, kuriuos kelia visuomenė individams besikeičiančiomis ir nestabiliomis gyvenimo sąlygomis.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Tatjana Bakanovienė
MOKYTOJŲ, UGDANČIŲ MATEMATIKAI GABIUS MOKINIUS, PEDAGOGINIŲ KOMPETENCIJŲ POREIKIAI: EMPIRINIS TYRIMAS

Straipsnyje analizuojami mokytojų, ugdančių matematikai gabius vaikus, pedagoginių kompetencijų poreikiai. Empirinio tyrimo metu, taikant anketinės apklausos metodą, bandyta nustatyti pedagogines problemas, su kuriomis susiduriama ugdant matematikai ngabius vaikus. Analizuojant tyrimo rezultatus nustatyta, kad dauguma mokytojų matematikai gabių mokinių atpažinimą sieja su kasdienine pedagogine patirtimi, sukaupta per pamokas. Dažniausiai ugdomos matematikai gabių mokinių savarankiško darbo kompetencijos. Mokytojų nuomone, organizuojant tokių mokinių ugdymą, jiems trūksta pedagoginės informacijos apie gabius vaikus: metodinės medžiagos, metodinių seminarų, išorinės motyvacijos (finansinio atlygio, tėvų suinteresuotumo), vadybinių kompetencijų (laiko paskirstymas).

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

MargaritaTeresevičienė, Monika Ivoškaitė
MOKINIŲ KARJEROS KOMPETENCIJOS PLĖTOJIMAS PROFESINĖJE MOKYKLOJE VERTINANT MOKYMOSI PASIEKIMUS

Šiame straipsnyje charakterizuojamas mokinių karjeros kompetencijos plėtojimas per mokymosi pasiekimų vertinimą. Šiandien mokymosi pasiekimų vertinimas tampa lygiai taip pat aktualus kaip ir karjeros planavimas. Dažnai šie abu procesai nagrinėjami kaip atskiri, nors galima pastebėti, kad, siekiant tobulinti mokymosi pasiekimų vertinimą, reikia suvokti tai, jog vertinimas pirmiausia turi būti orientuotas į mokinių karjerosmkompetencijos plėtojimą.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Aušra Kazlauskienė
PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ STATISTINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS(IS) INFORMACIJOS VALDYMO KONTEKSTE (PEDAGOGINIO EKSPERIMENTO SĄLYGOMIS)

Straipsnyje nagrinėjamas pradinių klasių mokinių statistinių gebėjimų ugdymas(sis) informacijos valdymo kontekste. Atskleidžiama, kaip šiam tyrimui buvoma taikomas pedagoginis ekperimentas. Išryškinama konceptualioji perskyra tarp modernios ir postmodernios sampratų. Nurodomos statistinių gebėjimų ugdymo(si) galimybės, kurias sąlygoja ne tik turinio sistemingumas, bet ir procesas: statistinių gebėjimų tęstinis „praktikavimas“ veikloje, sistemingas žinių konstravimas, turinio komponentų pagal gebėjimus, taikymo sritis parinkimas ir užduočių etapų skaičius.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Ramutė Bruzgelevičienė
UGDYMO PARADIGMŲ KAITOS PERMANENTIŠKUMO PROBLEMA: TEORIJA–PRAKTINĖ VEIKLA – MOKYTOJŲ RENGIMAS

Straipsnyje aptariama ugdymo paradigmų kaitos, t. y. klasikinės ugdymo paradigmos kaitos laisvojo ugdymo humanistine, permanentiškumo problema grandyje teorija– praktinė veikla–mokytojų? rengimas. Problemą apibūdinti galima taip: dabartinė Lietuvos mokykla yra pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų socialinis užsakovas, todėl pamatuotai tikimasi, jog universitetų ir neuniversitetinių pedagogus rengiančių mokyklų,,absolventai, jas baigdami, bus įgiję dabartinei reformuojamai mokyklai reikalingų kompetencijų. Dėl to aptariamas mokyklos reformos teorinis pagrindas – klasikinės ir laisvojo ugdymo humanistinės paradigmų skirtumai, atlikto šalies mastu ir paskelbto tyrimo, analizavusio mokytojų didaktinės kompetencijos ir šiuolaikinių praktinių reikalavimų atitiktį, išvados ir prielaidos, svarstoma, kokius mokytojų rengimo uždaviniusreformos teorinis pagrindas ir atliktas tyrimas iškelia, aptariamos tikėtinos prielaidos šiems uždaviniams įgyvendinti.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Sergejus Neifachas
PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO VALDYMO FUNKCIJŲ KONTEKSTUALIZAVIMASIS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO POLITIKOS STRATEGINĖSE KRYPTYSE

Straipsnyje analizuojama priešmokyklinio ugdymo valdymo sistemos funkcijų kontekstualizavimosi problema Lietuvos Respublikos švietimo politikos strateginio valdymo kryptyse. Tai atskleidžiama atliekant kokybinį (content analysis) Lietuvos Respublikos švietimo dokumentų, reglamentuojančių priešmokyklinio ugdymo sistemos veiklą, tyrimą. Remiantis teorine analize bei kokybinio tyrimo rezultatais formuluojamos išvados, kad priešmokyklinio ugdymo sistemoje gali būti sėkmingai taikomi bendrieji sistemų vadybos principai; valdymo reformos įgyvendinimo priemonės ir strategijos labai priklauso nuo valstybės politinio konteksto. Įvertinus priešmokyklinio ugdymo valdymo sistemos atitikties rodiklius valstybės švietimo strateginės plėtotės modelyje galima teigti, kad valdymas yra funkcinio pobūdžio, nesakcentuojamos paskiros funkcijos, stokojama sisteminio požiūrio į valdymą. Švietimo politikos vaidmuo ugdymo institucijose vis dar reaktyvus ir operatyvinis. Formuojant valdymo strategijas darnios politikos kontekste turi reikštis ir darni vadyba, tačiau šių tendencijų nepaisoma.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Vaiva Zuzevičiūtė, Ilona Tandzegolskienė
EUROPOS SĄJUNGOS KVALIFIKACIJŲ SĄRANGA: IŠŠŪKIAI ŠVIETIMO SISTEMAI (EDUKOLOGIJOS DOKTORANTŪROS STUDIJŲ TOBULINIMO ATVEJO ANALIZĖ)

Šiuolaikinis pasaulis, vadinamas vėlyvąja modernybe (Giddens, 2000), refleksyviąja modernybe bei postmodernumu, pasižymi nesaugumu, netikrumu, neprognozuojamumu, atskirtimi. Ekonomikoje netikrumą, nesaugumą sąlygoja nacionalinių ekonomikų tarpusavio priklausomybė ir politinės priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti konkurencingumą ir taip išgyventi, todėl iššūkių švietimo sistemoms daugėja. Trečiosios pakopos (doktorantūros) studijoms taip pat keliami nauji reikalavimai. Nagrinėjant Europos dokumentus, teigiama, kad pagrindinis doktorantų programų elementas ir toliau išlieka tyrinėjimais pagrįsta mokslo pažanga, tačiau pabrėžiama, kad doktorantų rengimas turi atitikti rinkos poreikius, kurie yra platesni už universiteto, kadangi jaunajam mokslininkui reikalingos ne tik tyrimų kompetencijos, bet taip pat svarbu įgyti ir perkeliamųjų įgūdžių. Doktoranto, kaip mokslininko, kvalifikacija – tai aukščiausio (aštuntojo) lygmens kvalifikacija, atskleidžiama gebėjimu ne tik tinkamai panaudoti turimas žinias, bet ir varijuoti jomis sudėtingose situacijose, gebėti planuoti bei įgyvendinti sudėtingus projektus, įvertinant tai, kad žinios nuolatos kinta. Kaip įrodymą, kad šis lygmuo pasiektas, doktorantas privalo pademonstruoti plataus profilio gebėjimus, matomus doktorantūros studijų pabaigoje, pristatydamas tiriamojo darbo rezultatus – disertaciją; vertinant tiriamąjį darbą atsižvelgiama į gebėjimą atskleisti problemos sudėtingumą, parengti tyrimo projektą bei jį įgyvendinti pasirenkant tinkamus tyrimo metodus, interpretuoti tyrimo rezultatus, pateikti atitinkamas išvadas parengiant sklaidai gautus rezultatus.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Laima Sajienė
MOKYMOSI PASIEKIMŲ APLANKAS (PORTFOLIO) UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE

Straipsnyje analizuojamos portfolio, kaip mokymosi metodo ir mokymosi pasiekimų vertinimo priemonės, taikymo universitetinėse studijose privalumai ir trūkumai. Mokymosi pasiekimų aplankas (portfolio), kuris pasitelkus refleksyvų mąstymą padeda atpažinti mokymosi proceso etapus, atskiro asmens mokymosi pasiekimus, yra studijų paradigmų transformavimo būdas, atliepiantis naujus žinių visuomenės iššūkius. Empirinio tyrimo rezultatai sudarė prielaidas apibrėžti mokymo pasiekimų aplanko taikymo studijų procese privalumus ir trūkumus, parengti jo taikymo rekomendacijas.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Lota Bobrova
PEDAGOGINIO PROFILIO KŪNO KULTŪROS SPECIALYBĖS STUDENTŲ GYVENIMO STILIAUS UGDYMAS(IS) UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE (POSTMODERNIOS VISUOMENĖS IŠŠŪKIŲ KONTEKSTE)

Straipsnyje analizuojamas pedagoginio profilio kūno kultūros specialybės studentų gyvenimo stilius, kaip postmodernios visuomenės reiškinys. Atskleidžiama gyvenimo stiliaus? samprata, jos daugiaprasmiškumas besikeičiančios visuomenės kontekste. Nagrinėjami studentų asmeninio gyvenimo pokyčiai amžiaus ir lyties aspektu, planuojamos jų gyvenimo stiliaus kaitos sąsajos su šiuolaikinio gyvenimo pokyčiais. Empirinio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad studentai pripažįsta šio laikmečio teikiamą jiems pasirinkimų įvairovės galimybę. Drauge jie įvardija didelį gyvenimo tempą ir dinamiškumą, rizikos bei pavojų tikimybę, saugumo ir pasitikėjimo stoką. Gyvenimo stiliaus kaitos, prielaidų ir su tuo susijusių studentų apsisprendimų tyrim analizėje išryškėjo studentų polinkis į materialinių vertybių kaupimą, nepakankamą asmeninio tobulėjimo, saviraiškos, savigarbos ir kūrybiškumo vertinimą. Tyrimo rezultatų pagrindu formuluojama išvada: kūno kultūros specialybės studentų akademinių interesų akiratyje dar mažai vietos skiriama humanistinei dimensijai, įgalinančiai jaunimą domėtis universaliomis ir esminėmis žmogaus problemomis.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Audronė Juodaitytė
EDUKOLOGIJOS DAKTARŲ MOKSLO DARBŲ APŽVALGA

Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus pedagoginiame universitete šių metų balandžio–gegužės mėnesiais įvyko keturių mokslininkių habilitacijos procedūros: R. M. Andriekienės, L. Sajienės, S. Ališauskienės, L. Radzevičienės.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Audronė Juodaitytė, Daiva Kalinauskienė
APGINTOS EDUKOLOGIJOS DAKTARO DISERTACIJOS: MOKSLINĖS EMPIRINĖS IDĖJOS IR REIKŠMINGUMAS

Šiaulių universitete edukologijos krypties tarybose šių metų balandžio–birželio mėnesiais apgintos keturios daktaro disertacijos: V. Makauskienės, R. Melienės, S. Matulio, L. Grajausko.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Jonas Kievišas, Rimantė Kondratienė
UGDYMO DVASINGUMO TRADICIJA: TEORIJA IR REALYBĖ

Dvasingumą vertinant kaip asmenybės pagrindą, o sklaidą kaip brandos veiksnį ir prielaidą, svarbu nuolat sekti, ar ugdymas remiasi dvasingumu kaip asmenybės tapsmo pagrindu, ar savo esme skiriasi nuo gamtamokslinio pažinimo, ar išvengia tokiam pažinimui būdingos standartizuotos, direktyvinės sistemos įvaizdžio. Kultūros požiūriu tai posūkis nuo empirine patirtimi grindžiamo santykio su pasauliu prie dvasinės savirealizacijos supančioje aplinkoje įtvirtinimo. Šis laikmečio kultūros nulemtas požiūris kelia savitas asmenybės ugdymo problemas. Kadangi meno kūrinys ir meninė veikla fiksuoja dvasines vertybes ir konkretina jų apraiškas, nagrinėjant dvasingumo sklaidą ypač patogus yra meninis ugdymas. Visa tai paskatino organizuoti jau trečią tarptautinę mokslinę konferenciją tema „Dvasingumo sklaida meninio ugdymo realybėje“.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Julija Melnikova
MOKSLINĖ STAŽUOTĖ JAPONIJOJE

2007 m. lapkričio mėn. aš, ŠU edukologijos krypties doktorantė Julija Melnikova, laimėjau Japonijos fondo mainų programos konkursą (Japan Foundation Fellowship Program for Intellectual Exchange). Mokslinės stažuotės vieta – Hokkaido universitetas, Švietimo vadybos fakultetas, Sapporo, Japonija. Stažuotės trukmė – vienas mėnuo. Pagrindinis mokslinės stažuotės tikslas buvo teoriškai ir empiriškai išanalizuoti Japonijos bendrojo lavinimo mokyklų vadovų profesinio rengimo sistemą ir atlikti lyginamąją Japonijos ir Lietuvos mokyklų vadovų profesinio rengimo sistemų analizę.

     
  Mokytojų ugdymas / Teacher Education
2008, Nr. 10(1)

Laimutė Bobrova
NAUJOS KNYGOS MOKYTOJAMS

1.Regina Tamulaitienė, Stanislovas Norkus Sportas Šiaulių universitete (1948–2008 m.) ISBN 978-9986-38-892-0;
2.Tatjana Bakanovienė, Ingrida Donielienė, Orinta Šalkuvienė Informacinių technologijų taikymas ugdymo praktikoje ISBN 978-9955-32-039-5;
3.Vaclovas Viruišis MATEMATIKA Studijų knyga Sudarė Ingrida Donielienė ISBN 978-9955-32-028-9;
4.Eugenija Palmira Zambacevičienė, Virginija Dapkevičienė Psichologijos įvadas ISBN 978-9986-38-803-6.